Simono blogas

Kaip kad paskutiniu metu pradėjau klausyt maištingojo roko brolio – pankroko (punk’o), taip pat pradėjo domint ir tokios sąvokos, kaip anarchija, libertarizmas, ar idealizmas.

Mane žavi nors ir nelabai reali, bet graži anarchijos idėja. Ir nors, kaip politinis režimas anarchizmas mano galva kol kas neįmanomas realiame pasaulyje, tačiau anarchiją prisitaikyti individualiai, kaip asmeninę filosofiją galime kiekvienas. Galų gale that’s what it’s all about – individualizmas.

ANARCHIJA – atsisakymas valdyti ir būti valdomam, įsitikinimas, kad niekas neturi nei moralinės nei politinės teisės reikalauti iš kito žmogaus to, ko jis nenori ar negali daryti. Dėl šios priežasties daugelis žmonių anarchiją tapatina su chaosu, nes tvarka, jų supratimu, gali būti palaikoma tik valdžios, autoriteto dėka. Anarchistai, priešingai šiam įsitikinimui, teigia, kad ne mūsų laisvė, bet autoriteto prievarta – tiek fizinė, tiek moralinė, kaip ir autoritarizmo principas apskritai yra visų bėdų – ekonominės, politinės, socialinės, ekologinės krizės, moralinio bei dvasinio nuosmūkio, šaltinis. (Nosis)

Paprastas žmogus, kuris nežino, kas yra anarchija, galvoja, kad anarchistai – tai krūva žmonių, kurie viską aplinkui daužo ir laužo. Tačiau anarchijos reikšmė yra kitokia. Pavyzdžiui, pankų grupuotę, kaip vienminčių žmonių būrį, sieja nuostata: nedaryk niekam blogo ir gyvenk… ir duok kitiems gyventi. Aišku, tai mano asmeninė nuomonė. (Aleksas Ivanovas (Alexas)

Suvokite anarchizmą kaip savo ir kitų asmeninį orientyrą, kaip asmeninį požiūrį į gyvenimą. Tai įsivaizduoti realu. Šitaip apibrėžiant, kas būtų anarchizmas? Tai būtų pasirinkimas mąstyti pačiam, o ne aklai kažkuo sekti. Tai būtų hierarchijos atmetimas, atsisakymas priimti „dievo duotą“ bet kurios nacijos, įstatymo, ar kitos jėgos viešpatavimą, kaip aukštesnį už tavo viešpatavimą pačiam sau. Tai būtų instinktyvus nepasitikėjimas tais, kurie įrodinėja, kad turi kažkokį aukštesnį už kitą žmogų rangą ar statusą, ir nenoras pačiam užimti kažkokį statusą kito atžvilgiu. Visų svarbiausia, tai būtų atsisakymas patikėti atsakomybę už save svetimoms rankoms; tai būtų reikalavimas, kad kiekvienas galėtų ne tik pasirinkti savo lemtį, bet ir ją vykdyti. Pagal šitą apibrėžimą, anarchistų yra daug daugiau nei atrodo, nors dauguma jų savęs tokiais nelaiko. (Kaltamintė)

Krikščionybė – tai tikėjimas, kad kosminis žydų zombis po mirties jus prikels iš numirėlių, jei simboliškai valgysite jo kūną, gersite jo kraują ir telepatiškai jam sakysite, kad pripažįstate jį savo mokytoju, kad jis galėtų iš jūsų sielos pašalinti įgimtą blogio jėgą, kuri yra visuose žmonėse, nes šnekanti gyvatė įtikino iš šonkaulio padarytą moterį suvalgyti obuolį nuo stebuklingo medžio.

Visiškai logiška. :)

Sunku gi be muzikos.
Abu mp3 plėjeriai sugedo, tai dabar kaip alternatyvą naudoju savo SE mobilųjį. Sakyčiau prasta alternatyva, nes pats vidinis grotuvas neturi šitiekos funkcijų, kaip paprastas, o ir “firminis” SE ausinių lizdas erzina – labai prastai laikosi. Ir garso kokybė toli gražu neatitinka standarto.
Tikiuosi artimiausiu laiku spręst šią problemą ir pabandyt nugriebt iš Lockerz.com kokį iPod’ą. Afkors, jei nepavyks – teks taupytis.

Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai,
kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs.
Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir,
kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui.

L. Tolstojus

jau net dviejuose įrašuose putojausi ant lietuviškosios televizijos ir bendrai – ant televizijos. Leiskit dar truputį apie tai. Pasirodo ne aš vienas taip galvoju ir tai garsiai reiškiu. Šitie A. Ramanausko žodžiai puikiai ir vaizdingai iliustruoja mano praeitus įrašus apie televiziją. Ček zis aut:

Mes turime namą, kuriame gyvena 10 žmonių. 6 yra pikti ir neturtingi, 2 yra neva vidurinė klasė, o likę du – verslo ir menų elitas (čia kiek per optimistiškas Lietuvos paveikslas).

Kanalai daro viską, kad prie telikų liktų sėdėti tie 6 pusgalviai, o du vidurinės klasės atstovai kartais žiūrėtų, kartais keikdamiesi perjungtų į ORT ar, duok Dieve, BBC Prime ar pan.

Likę du normalūs, uždirbantys ir mąstantys žmonės seniai nusispjovė, jie sėdi Youtube ir vagia filmus linkomanijose.

Kanalas rodo šūdą, kurį žiūri 6 silpnapročiai be pajamų plius vienas vidurinės klasės atstovas, beveik be pajamų. Kanalas džiaugiasi nežmoniškai dideliu reitingu – visi krašto oligofrenai nutįsusiom seilėm žiūri amoralią, degeneratišką laidą, kurią pagamino durniai durniams durninti. Ar apsimoka ten dėti reklamą? Beveik ne. Gal kokį klozeto valiklį. Bet ir tai ne: kaimai klozetų nevalo – tatai yra poniškas išmislas.

Dabar paimkime gerą, įdomią, skoningą laidą ar filmą. Žiūri tik tie du iš elito ir gal vienas kuris iš vidurinės klasės. Reitingas mažas, net apgailėtinas, jei lyginsime su oligofrenų Žiburėliu. Bet to reitingo kokybė gera. Ten gali dėti Peugeot ar Audi reklamą. O gal ir Lexus. Mintis daugiau nei aiški.

Aš sąmoningai neliečiu etinės reikalo pusės, tik biznį. Nes su etine dalyko puse ir taip aišku: rodyti silpnaprotiškas laidas silpnapročiams yra amoralu.

Pilnas straipsnis čia.