Simono blogas

Turbūt žinote, kad išsirinkti gerą knygą yra pakankamai sunku (ypač, kai didelis pasirinkimas). Manęs neįtikina knygos viršelis (turbūt pats durniausias kriterijus), žmonių atsiliepimai, ar draugų rekomendacijos. Vienam konkreti knyga šūdas, kitam džiaugsmas, viskas priklauso tik nuo žmogaus, jo skonio. Ir pretty much kvaila yra vadovautis vien daugumos nuomone ir interpretacijomis.

Skaitau nemažai. Namie esančias, man patrauklias knygas jau esu perskaitęs (thought, liko daug moteriškų romaniūkščių, visokio tarybinio šūdo (tėtis sako, kad tokie dalykai laikui bėgant turi vis didesnę vertę), ar man asmeniškai neaktualios, vertę praradusios klasikos) taigi tenka apsilankyti ir knygyne, ar bibliotekoj.

Kaip renkuosi knygą?

1. Atsiverčiu nužiūrėtos knygos 64 psl. (kodėl 64? Todėl kad maždaug tuose puslapiuose baigiasi įžanga ir prasideda veiksmas, aiškėja knygos stilius)
2. Atidžiai perskaitau visą puslapį. Jei kas neaišku – skaitau ir 65 (tolimesnį) psl.
3. Jei tas 1 psl. tikrai užkabina, knygą paimu.

Neįprastas būdas, bet kiek kartų jau teko taip rinktis, neprašoviau.

Mėgstu vartyti senas, Tarybines knygas. Vakar tvarkydamas lentynas suradau tikrą perliuką. „Lietuvos TSR geografija” – 1987 m. leidimo, 8-10 klasių vadovėlis. Bevartydamas knygą, radau joje įdomų skyrių apie gyventojų skaičių Lietuvoje. Ir apie gyventojų migraciją ten kalbama. Pateikiu jums trumpą ištrauką iš vadovėlio. Turėkite omenyje, kad jis rašytas prieš 23 m.

Gyventojų skaičiaus kitimas. Žmonių skaičius Lietuvos TSR teritorijoje didėja lėtai, nes mažas natūralusis gyventojų prieaugis (5 žmonės tūkstančiui gyventojų). Jis mažesnis už šalies vidurkį. Tarybų valdžios metais, pagėrėjus materialinėms sąlygoms, švietimui ir medicininiam aptarnavimui, Lietuvoje sumažėjo gyventojų (ypač vaikų) mirtingumas.

Gyventojų skaičius lėtai didėjo mūsų krašte dėl didelės migracijos. Nerasdami darbo Lietuvos miestuose, daug žmonių jo ieškojo kitur. Pavyzdžiui, 1897 m. įvairiose Rusijos gubernijose gyveno apie 300 tūkst. išeivių iš Lietuvos. 1861-1914 m. iš Lietuvos emigravo apie 700 tūkst. gyventojų. 1918-1939 m. maždaug 100 tūkst. Pokario metais iš Lietuvos išvyko nemaža lenkų.

Didelius gyventojų nuostolius Lietuvos TSR patyrė karo metais. Per hitlerinę okupaciją Lietuva prarado apie 550-600 tūkst. gyventojų (nužudyta, išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją, pasitraukė į Vakarus suklaidinti okupantų propagandos).

Dabar žiniasklaidoje jau mažiau burbama apie siaubingą lietuvių emigraciją, bet faktas, kad ta emigracija vyko visais laikais. Taip ir barsto Lietuvėlė savo gyventojus.

P.S Negalima nepastebėti, kaip subtiliai tekste persipina lengva propoganda ir informatyvumas. :)

Na štai. Dar viena Kritinė Masė įvyko. Įvyko vėl gi – be jokių ypatingų nuotykių. Ačiū motulei Gamtai, oras pasitaikė nerudeniškai puikus. Na ir žinoma, kaip ir žadėjau, į šią Kritinę Masę nepamiršau pasiimti fotoaparato. Ilgiau nepasakojęs, apie tai, kas ta Kritinė Masė yra (nes tai padarė jau labai daug žmonių ir aš), rodau jums kelias geriausias Vilniuje vykusios Kritinės Masės nuotraukas (iš 108 kadrų atrinkau 22 foto (sunku fotografuoti važiuojant :D)).

Išvažiuojant iš Katedros.

Pravažiavom pro kažin kokį koncertą, apie mus (Kritinę Masę) pasakojo pats R. Vilkončius

Riedam link “Europos”, tskant

Žmonių reakcijos žiūrint į šimtus riedančių dviračių būna visokios. Dažniausiai teigiamos. :)

(daugiau…)

Daug yra žmonių, kurie tik atrasdami laisvo laiko puola žiūrėti televizorių. Suprantu, kad tai daugiau įprotis, nei sąmoningas veiksmas. Bet pagrinde televizijos žiūrėjimas yra laiko tempimas. Žinoma nekalbu apie visokias informacines, ar dokumentines laidas/filmus. Yra televizijoje gėrio, bet… Prisipažinkite, ar prisėdę prie TV jūs semiatės žinių, ar tik šiaip “ilsitės”? Manau, kad retas per TV žiūri kokį tai Discovery Channel… Na bet šį kart ne apie tai.

Šį kart aš apie tuos žmogėnus, kurie nesirenka lengviausio būdo atsipalaiduoti. Aš apie tuos, kurie mėgsta skaityti, bei atrasti kažką naujo. Šį kartą aš kalbėsiu apie skaitytojus. Ir skaitinius. 2008 oficialiai paskelbti skaitymo metais. Tačiau, kad ir ką paskelbtumėme, tai neprivers žmonių, kurie nemėgsta knygų skaityti. Atėjo laikai, kai “Ką nuveikti” sąraše skaitymas paliekamas paskutiniojoje vietoje. Dabar priviso tiek įvairiausių pramogų, kad apie knygas išviso pamirštama. Ir aš kalbu ne vien apie knygas. Kalbu ir apie įvairiausius žurnalus, kurių paskutiniu metu atsirado tikrai nemažai. Kiekvienam pagal skonį…

Pastebiu, kad naujoji karta tiesiog nebeskaito. Dėl to greičiausiai yra kalti visokie “pakaitalai”. Kompiuteris, TV, kinas, atrakcionai ir kitos pramogos tiesiog verčia užmiršti, kad yra toks dalykas, kaip popierius. Knyga neskleidžia radiacijos. Skaitant proto ribose knyga negadina akių. Knyga nesulūžta, nesugenda. Galų gale ji net nepakimba. :) Gerbiu visų knygų apie Harį Poterį rašytoją J. K. Rowling už tai, kad ji tūkstančius vaikų, bei paauglių sudomino knygomis. Ne paslaptis, kad jaunimas vaikosi madų. Kai Haris Poteris tapo mada, visi puolė jį skaityti. Turiu kelis draugus, kurie savo skaitymo “karjerą” pradėjo nuo Hario Poterio. Tačiau yra ir tokių, kurių vienintelės perskaitytos knygos ir buvo apie Harį…

Tiesiog noriu jums priminti, kad vis dar egzistuoja toks dalykas, kaip skaitymas. Juk knygose tiek įvairių autorių sukauptos gyvenimiškos patirties! Tiek unikalaus veiksmo, bei nuotykių… Juk skaitant knygas didėja iškalba, sugebėjimas išreikšti savo mintis žodžiais. :) Galų gale lavėja vaizduotė. Niekada nemėgau knygų su iliustracijomis. Daug smagiau įsivaizduoti viską pačiam. Veikėjai, vietos, veiksmas… Filmai pagal knygas taip pat nėra gėris. Ne gana to, kad filmuose “iškerpama” pusė knygos veiksmo, jis dar ir sugriauna iki tai susidarytą vaizdą. 100% geriau pirma perskaityti knygą, nei žiūrėti filmą, kaip aš kartą padariau… :)

Ir nesakau, kad visiškai nėra skaitančių. Žinoma dauguma “senesniosios kartos” atstovų skaito. Tačiau dabar… “Mokytoja, aš šiais metais perskaičiau 4 knygas!” Pff… 2008 yra skaitymo metai. Tai reiškia, kad reikia skaityti. O skaitymas yra gerai.

Prieš 2 mėn. vykusioje Vilniaus knygų mugėje buvo tikrai daug knygų. Išsirinkti buvo gana sunku, tačiau geriau viską apžiūrėjęs išsirinkau kelias iš pirmo žvilgsnio neblogas knygas. Knygų mugės metu (Vasario 21-24 d.) naujausioji Hario Poterio dalis dar nebuvo išėjusi, tačiau leidykla “Alma Littera” suteikė galimybę užsiprenumeruoti knygą, kai tik ji bus išleista. Na, pamaniau, kad pasiūlymas neblogas, nes mokėdamas vien už naujausiąją Hario Poterio dalį, gausi dar ir kitą knygą – “Samarkando amuletas”. Knygas užsiprenumeravau ir po kiek laiko nuvažiavęs į knygyną atsiėmiau.

Na tiesą sakant, knyga kaip knyga, atrodo, kad viskas vyko, kaip turėjo vykti, tačiau kažko tikrai trūko. Šioje naujausioje dalyje labiau išryškėja dramos elementai – draugų barniai, baimė, neviltis. Ir šiek tiek nustebino pabaiga, tikrai tikėjausi, kad pagrindinis herojus mirs, tačiau jis išgyveno. Manau, kad mirtis turėjo užbaigti knygą, bet čia jis liko gyvas, o tai savotiškai reiškia, kad Poterio era dar nepraėjo. Na, kitas dalykas, kurį pastebėjau, tai vertimas. Nors ir mažai, bet buvo tokių vietų, kurios gana prastai išverstos, o tai šiek tiek erzina, trukdo skaityt. Matyt vertėją labai spaudė laiko trūkumas… Galiu pasakyti, kad ši knyga, nepaliko įspūdžio, kaip ankstesnės knygos. Galbūt per daug tikėjausi iš šios paskutiniosios dalies…

(daugiau…)