Simono blogas

Pagūglinau liaudies nuomonę apie šį vis labiau Lietuvos mokyklose plintantį reiškinį.

Pagrindiniai argumentai prieš:

• Ne kiekviena šeima gali įpirkti
• Nepatogu
• Uniformos greitai susidėvi
• Smaugia mokinio individualybę, kiekvieną paverčia pilkos masės dalimi

Argumentai už:

• Skatina mokinius prisiimti atsakomybę už mokyklą, jos įvaizdį visuomenėje
• Suvienija skirtingų socialinių sluoksnių mokinius
• Ugdo mokinių kultūrą
• Uniformuoti mokiniai atrodo gražiai, bei estetiškai

Mano nuomonė:

1) Skatina mokinius prisiimti atsakomybę už mokyklą, jos įvaizdį visuomenėje

Jei mokykla tikrai gera, jokio “įvaizdžio visuomenėje” dirbtinai palaikyti nereikia. Teigiama nuomonė sklinda savaime.

2) Suvienija skirtingų socialinių sluoksnių mokinius

Visu pirma, kas sugalvojo tuos skirtingus socialinius sluoksnius? Nei savo praeitojoje mokykloje, nei dabartinėje nematau jokių radikalių aprangos skirtumų. Visi rengiasi daugmaž tvarkingai, vienų moksleivių rūbai prašmatnesni nei kitų, bet jų tokių nėra daug. Ir dėl to visi kiti mokiniai su įprastais, ar prastesniais rūbais tikrai nekompleksuoja. Juk tai tik apranga! (aš aišku nesakau, kad kitose Lietuvos mokyklose situacija ta pati)

Antra: uniforma (pilnas komplektas) kainuoja ~200 lt. O dar tarkime, kad šeimoje yra 2 vaikai. Mokyklos paprastai rekomenduoja turėti po 2 uniformų komplektus (jeigu vienas suplyštų, ar labai išsipurvintų). Paskaičiavote kiek pinigų išleidžiama? Tai apie kokį “skirtingų socialinių sluoksnių sulyginimą” čia gali eiti kalba?

3) Ugdo mokinių kultūrą

KPŠ? Cituoju Vikipediją:

Taip pat uniforma atlieka ir tam tikrą psichologinį vaidmenį, suvienodindama visų uniformuotų žmonių išvaizdą ir taip nuteikdama juos interpretuoti save ne kaip atskirus individus, o kaip vieną visumą.

Tad tiksliau būtų sakyti, ne “ugdo mokinių kultūrą”, o “smaugiau jų individualybę” Grynas psichologinis apdorojimas, smegenų plovimas. Nuo pat mažumės daro visus lengvai valdoma ir kontroliuojama besmegene pilka mase be nuomonės ir asmenybės, kai bet koks išskirtinumas yra netoleruotinas. Tokia robotų armija lengvai manipuliuojama, bei valdoma. Orveliška realybė, mielieji!

4) Uniformuoti mokiniai atrodo gražiai, bei estetiškai.

Tai tėvai ir mokyklos valdžia taip mano. Bet apklausos rodo, kad daugumai mokinių uniformos visiškai nepatinka. Ir į tai būtinai reikia atsižvelgti.

Joks žmogus nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties, rasės, lyties (ir t.t) negali turėti teisės primesti savo valią kitam. Nes tai neteisinga.

P.S Pasak nepatikimų šaltinių mokykla patiems uniformų siūtis neleidžia. Būtina nešti pinigus į mokyklą, o tada už juos konkreti įmonė-siuvykla siuva uniformas. Taip pat tie nepatikimi šaltiniai skelbia, kad nuo užsakymo kažkiek nubyra ir mokyklos valdžiai. Darykitės išvadas patys, tskant…

Ir tuo viskas pasakyta. Aš rimtai. Pabandykit įsivaizduot kiek litų turėtumėte suradę visus savo baltus centus. Užkritę už spintų, stalčiuose, krepšeliuose, stiklainiuose, senose piniginėse, striukių kišenėse. Bent jau pas mane ~30Lt tikrai gautųsi. Nėra daug, bet jų visų nesurinksi, o jeigu ir surinksi, tai neblogas karutis aliuminio (”balti” centai gaminami iš aliuminio) išeitų. O tą karutį kažin kur priimtų, nes dauguma parduotuvių/kioskų tokios smulkios valiutos kratosi.

1. Balti centai užima vietą piniginėje
2. Balti centai lengvai iškrenta, nusimeta
3. Didelio kiekio baltų centų daug kur tiesiog nepriima
4. Balti centai užknisa, nes jie balti
5. Balti centai užknisa

Kažkada girdėjau pletkus, kad valstybei vienos 1ct vertės monetos pagaminimas kainuoja ~2ct. Gan apgailėtina, jei tiesa. Ką aš siūlau? Aš siūlau visur suapvalinti kainas ir pašalinti 1ct, 2ct ir 5ct vertės monetas iš apyvartos. Neįsivaizduoju kokių minusų yra tokiam pasiūlyme.

Būtų didžiulis žingsnis link tobulos visuomenės ir gyvenimo pilnatvės.

geras humoro jausmas padeda suprasti subtiliausius pokštus. Bet žmones su geru humoro jausmu (o su geru humoro jausmu dažnai kartu eina ir aukštas intelektas) kiek sunkiau prajuokinti, nes jų “čia jau juokinga = galima juoktis” kartelė yra aukščiau, nei paprastai. Tai ar galima vadinti gerą humoro jausmą geru?

Rašyti lengviausia, kai žodžiai liejasi laisvai. Kai nereikia savęs prievartauti. Kai galvoje skrajojančios mintys noriai išsiveržia konkretaus, materialaus formato turiniu – tada pasijaučia tikrasis nuoširdumas. Kai nežinai apie ką rašysi, kai neturi temos. Tiesiog imi ir pradedi rašyti. Jokio redagavimo, trynimo, ar galvos krapštymo.

Pirštai maigo mygtukus, vieną po kito, o akys seka iš paskos ekrane pasirodžiusioms raidėms. Raidės slenka, stumia baltą nebūti šalin ir užpildo vietą ekrane, vien savo esybe. Apie viską ir apie nieką, gražiai ir bjauriai, konkrečiai ir abstrakčiai. Laisvė rašyti, laisvė išsireikšti, laisvė būti išgirstam.

O tema net nebūtina. Įkvėpk, pagalvok ir rašyk. Apie save, apie aplinką, apie pasaulį. Apie žmones, santykius, jausmus. Rašyti sau, bet būti išgirstam. Tiesiog rašyti, o parašius paskelbti. Paskelbti Laikinajame Chaose, kur po kelių laiko matavimo vienetų būsi užmirštas. Tada vėl turi rašyti. Rašyk ir būsi išgirstas, rašyk ir būsi įvertintas, rašyk ir būsi pastebėtas.

Rašyk.

Manau, kad jūs, skaitytojai, žinote apie prieš kelis metus pasaulyje prasidėjusį fenomeną, vadinamą globaliniu atšilimu. Šį kart apie globalinį atšilimą aš nekalbėsiu. Ir apie B. Obamą nekalbėsiu. Bandysiu aprėpti daugiau.

Sakydamas, globalinis atšilimas, omenyje turiu ne procesą, bet žmones. Jų pakitusią elgseną, bei nuomones. Pirmą kartą per visą istoriją, žmonija atsimerkė. Iš kažkur, į kiekvieno žmogaus sąmonę, nors ir lėtai, bet pradėjo skverbtis naujas mąstymas. Tas mąstymas – tai sąmoningumas, pagarba žemei.

Neaišku iš kur, neaišku kaip, bet žmonijos sąmonėje prasidėjo pokyčiai. Siekis rūpintis gimtąja planeta, sąmoningumas, noras elgtis ekologiškai. Naivu būtų tai vadinti mada, ar trendu, ir tikiu, kad tai kažkas daugiau.

Ankščiau to nebuvo. Pažiūrėkit į tarybinius daugiabučius. Šiukšlėms išmesti skirtas vienas, bendrasis vamzdis, į kurį pilamos visos atliekos. Tos atliekos nebuvo rūšiuojamos. Niekas nemąstė apie ekologiją, apie natūraliuosius išteklius, apie klimato pokyčius, ar ozono sluoksnio plonėjimą.

Dabar rūpinamasi Žemės sveikata. Rūpinamasi sąmoningai, o ne iš estetikos, ar etikos sumetimų. Atsirado suvokimas, kad mūsų planeta nėra stebuklinga bedugnė aukso skrynia, iš kurios gali nesustodamas semtis turtus ir elgtis su ta skrynia, kaip širdis geidžia.

Galima tai aiškinti technologijų pažanga, ar tiesiog žmogaus mąstymo evoliucionavimu. Labiau pritarčiau pastarąjam variantui. Globaliniu atšilimu aš vis dar nelinkęs tikėti ir manau, kad klimato šilimas yra dalis natūralaus gamtos ciklo (apie tai daugiau čia). Manau, kad globalinio atšilimo karštligė yra tiesiog padidėjusio sąmoningumo išraiška. Kad ir kaip ten bebūtų, aišku viena. Jis paskatino pokyčius žmonių sąmonėse, o tai yra vienareikšmiškai gerai.

Pokyčiai vyksta, pokyčių reikia.