Mano matematikos mokytojas kartą pareiškę, kad žmonių, daug dirbančių su kompiuteriu, raštas su laiku tampa negražus ir kreivas. Gal ir yra tiesos. O čia mano raštas.
Sveiki, aš esu Simas (Sineik), o čia mano mokinukiškas, kairiarankiškas raštas. :P~~*
Už gerą mintį dėkoju Cinamonui. :)
Žinot kuo susiję mersai ir hipiai? šiaip niekuo, jie galim sakyt priešingi vieni kitiem. Nes mersai šiaip brangios ir prabrangios mašinos, o hipiai pigūs ir apiplyšę. bet čia keista, nes hipių ir merso logotipai panašūs, o nejuokinga, nes galima susipainioti. Kai per darbus reikėjo daryti metalinį ženkliuką su pasirinktu logo, tai aš pasirinkau hipių logo, o kai jį beveik padariau pasirodė, kad ten mersedeso logotipas ir man čia buvo nemalonu, nes man hipiai patinka, o mersai yra priešingi hipiams.
Čia juokinga, nes šitas reikalas juokingas jums, bet man nejuokingas. Dar čia juokinga, nes viskas pavaryta ąžuoliniu stilium, kurs man yra juokingas.
Negarantuoju, kad gausis taip, kaip pavaizduota čia. :D
Visi žinom, kad šokoladas pakelia nuotaiką. Ir nesvarbu, kad karštas šokoladas paprastai daromas iš kakavos, o kakava nėra šokoladas. :) Jei ką gaminu virtuvėje (o gaminu retai) – mėgstu paeksperimentuoti. Tai va suekperimentavau tokį paprastą ir skanų (patvirtinta visos šeimos), user-friendly karšto šokolado receptą. Visa esmė ta, kad jį pagaminti paprasta ir tam nereikia bėgioti į parduotuvę. Šekit.
Mums reikės: Prikaistuvio, kakavos (aš naudoju „Nesquik“), sviesto, cukraus ir pieno.
Viskas daroma taip: Uždėję prikaistuvį ant ugnies, įdedame sviesto (1/4 eilinio pakelio) ir tučtuojau apliejame jį pienu (nepagailėkite, nes paskui bus ir per mažai, ir per saldu :)). Sviestui pradėjus tirpti į visą mikstūrą suberkite maždaug vieną stiklinę kakavos. Kakavai tirpstant viską maišykite. Kai visas mišinys įgaus reikiamą spalvą ir išvaizdą, savo nuožiūra įberkite kelis šaukštelius cukraus (ne – kakava nėra savaime saldi, o karštas šokoladas turi būti saldus). Palaukite kol visas mišinys pradės burbuliuoti, o tada tai jau mėgaukitės, tskant. Tik palaukit, kol atvės…
Ir nors receptas atrodo paprastas, patikėkit manimi – skanu. Nereikia jokios grietinėlės, ar kiaušinių.. :) Beje, dar nebandžiau, bet manau, kad medus vietoje cukraus visai tiktų. Pabandykite.
Šiandien beskaitinėdamas Nelabai malonaus žmogaus užrašus atradau tikrai nuostabų trumpametražinį filmą – „Validation“. Nepriklausomai nuo tavo nuotaikos, būtinai rekomenduoju skirti tas 16 min. ir pažiūrėti filmą, prieš skaitant toliau. Pažadu – neprailgs.
Taigi. Pažiūrėjai? Šiam įrašui mane įkvėpė būtent aukščiau paminėtas filmas. Tikra emocijų bombą. :) Pažiūrėjęs ir aš prisiminiau, kad pamiršau šypsotis. Pamiršau nuoširdžiai šypsotis.
Šypsokis, nes gyvenimas yra gražus. Šypsokis ir gyvenimas atrodys gražesnis.
Ir palauk, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, siūlau rimtai apie tai pagalvoti. O jūs ar nepamiršot šypsotis? Turiu omenyje, ar nepamiršote nuoširdžiai šypsotis? Visi mokame šypsotis dirbtinai, tarkime, norėdami įtikti svarbiam žmogui, kai jis pasako kokį banalų juokelį, mes nusišypsome, nors ir nejuokinga. Dirbtinai šypsomės, kai fotografuojamės.
Iš vis. Kodėl mes šypsomės, kai fotografuojamės? Kad žiūrėdami nuotraukas po daugelio metų manytumėme, kad tada buvome laimingi? Bet juk ta šypsena nėra nuoširdi. Šypsokis nuoširdžiai. Juk tu nuostabus. :)
Mama, nupirk gumos! Žie, o kas čia per nauji guminukai? Ne, ne! Noriu čipsų!
Niekaip neįsivaizduoju šiuolaikinės parduotuvės be vieno, kito pakelio traškučių, meškiuko formos guminukų, ar kokių pigių lenkiškų sausainių. Visiems šitiems nelabai sveikiems dalykams angliškai kalbantys žmogai turi žodį (o kaip kitaip?) – junk food, kas lietuviškai skambėtų maždaug, kaip „valgomas šlamštas“.
Ankščiau, beskaitinėjant įvairių produktų sudėtį buvo galima aptikti daug visokių kodų, tokių, kaip, kad E107, E127 ir panašiai. Liaudyje labai greitai paplito davatkiška nuomonė, kad jei produktas turi bent vieną iš šių kodų, tai jis yra „chemija“, „nenatūralus“, „nesveikas“. Iš dalies tai tiesa, tačiau reikia žinoti, kad pvz. vitaminas C žymimas kodu E300, na, o E330 tėra paprasta citrinos rūgštis. E150 – karamelė, o E101 – vitaminas B2 ir t.t. Visi šitie maistiniai papildai, normaliai, sveikatai visiškai nekenkia. Tačiau yra ir gerokai piktesnių E.
Štai daugelyje produktų naudojamas raudonas maistinis dažiklis Eritrozinas (E127) gali sukelti hiperaktyvumą, jautrumą šviesai, jodo pasisavinimo sutrikimus. Majoneze naudojamas geltonas maistinis dažiklis (E107) taip pat gali sukelti hiperaktyvumą, alergiją, ar net atstmą. Kol kas šie dažai nėra uždrausti. Traškučiuose ir kitame, panašiame maiste naudojamas skonio stipriklis mononatrio glutamatas (E621), nuo didesnio kiekio sukelia galvos skausmą, kaklo niežulį…
Vieningos nuomonės apie „E“ naudą ir žalą mūsų sveikatai nėra. Dauguma maistinių priedų net nėra iki galo ištirti, nežinomas tikslus jų poveikis. Naujausi tyrimai parodo, kad traškučiai sukelia vėžį, o dar naujesni tyrimai atskleidžia, kad tai visiška nesąmonė ir panašiai. Žodžiu, patariu nepanikuoti, išgirdus naujausius pletkus, bet vis dėl to atsargiai žiūrėti į kiekvieną pirktinį maisto produktą. :)
P.S Pastebėjau įdomų dalyką. Kuo toliau, tuo ant daugumas produktų vis mažiau mirga visokie „E“. Gamintojai matyt suprato, kad žmonės baidosi tų kodų, tai vietoje to pradėjo rašyti tikrąjį medžiagos pavadinimą, kuris nors ir atrodo gražiau, bet aiškumo neprideda.
P.P.S Dar vienas pastebėjimas. Ant tokių maistinių priedų, kaip konservantai pykti nederėtų, nes jie naudojami beveik visur ir nėra labai žalingi. Jei ne konservantai, duoną reikėtų kepti patiems. Jokių saldainių, padažų, dešrų, vyniotinių, bandelių, ar egzotiško maisto.
