Helovynas?
Penktadienis, Spalis 31st, 2008
Ankščiau Lietuvoje to nebuvo. Kiekvienais metais Helovynas švenčiamas vis labiau. Visokie tūsai, vakaronės, diskotekos, ir šiaip pasibuvojimai, viską padabinus kuo baisesnėmis dekoracijomis ir apsikarsčius pačiais baisiausiais kostiumais. Vaikai apsirengę raganomis, vaiduokliais, frankenšteinais ir t.t., vaikšto pas žmones į namus ir prašo saldainių (trick or treat). Vėliau pasidalina laimikį. Viskas būtų, kaip ir gerai, žmonės linkmai praleidžia laiką, pabendrauja, vaikai taip pat pasilinksmina.
Bet Helovynas – ne Lietuviška šventė. Ji nesiderina su mūsiškėmis Vėlinėmis, kurių paskirtis yra kiek kitokia. Ankščiau Helovynas buvo Germanų tautų naujųjų metų sutikimo šventė, tačiau laikui bėgant šios šventės reikšmė išsikreipė ir tai teliko bereikšmiu pasilinkminimu. O štai Vėlinės – prasmingesnė šventė, kurios reikšmės nuo pagonybės laikų nesugebėjo pakeisti, nei krikščionybė, nei komunizmas. Žmonės aplanko giminaičių kapus, juos sutvarko, uždega žvakutes, tada su visa šeima papietauja/pavakarieniauja prie stalo ir daro tai sąmoningai, bei nuoširdžiai. Vėlinės – tai susikaupimo, rimties ir tylos metas.
Ir tai visiškai nesiderina, su pigiu ir komerciniu Helovynu, kurio pagrindinis tikslas – pašėlti. O tos visos dekoracijos tėra tyčiojimasis iš dvasių. So, gal užteks būti tuo, kuo mes nesame? Apie Helovyną sukurta belenkiek filmų, kiekviena, ilgesnį laiką rodoma laida turi specialią, Helovynui skirtą seriją. Tokiu būdu Amerika ir primetinėja mums savo šventes. Tai gal pradėkime švęsti Padėkos dieną?
————
Prie to paties norėčiau pasakyti, kad šiandien vyksiančioje Kritinėje Masėje, visi sustosime prie Dviračio vaiduoklio ir tylos minute pagerbsime kelyje žuvusius dviratininkus.





