Simono blogas

Žinau, kad daugumą užknisa įrašai, kuriuose per daug asmeniškumų. Na, bet anyway. Vasara – tai metas, kai ant visko galima dė… Spjauti. Paskutines 10 d. naujų įrašų nesulaukėte todėl, kad buvau išvykęs į stovyklą “Vanagas”. Karinio tipo stovykla, be elektros. Mobilieji telefonai atimami, pinigai niekam nereikalingi (artimiausia parduotuvė maždaug už 10 km). Gali skambėti keistokai, bet laikinas atitrūkimas nuo civilizacijos yra geriausias būdas “atgaivinti kūną ir mintis”.

Neigiamai

Daug nepasakosiu, nes žinau, kad daug kas tingit skaityti ilgus įrašus. Labiausiai iš neigiamų stovyklos nuotykių man atmintyje įstrigo rikiuotės. Šitas dalykas tikrai užknisdavo. Kai tik išgirsdavau švilpimą, vado šauksmą “Stovyyklaaaa, riiiykiuoot!”, turėjau mesti bet kokį užsiėmimą, ir kaip paklusnus šuniukas stoti į savo vietą bendroje rikiuotėje. Apranga ten irgi ne bet kokia tiko. Nesvarbu, kad lauke oras verda, kad saulė spigina į pakaušį, ar kad lydosi batų kulnai. Rikiuotėje reikia būti tik su uniforma. O uniformą sudarė kamufliažinis švarkas, kelnės, kepurė ir turistiniai batai. Šiaip beveik visur reikėjo būti apsirengus būtent taip… Taip pat biesindavo rytinė mankšta, skirta “prabudimui iš miego”. Prabusti buvo būtina. Jei neprabusi, gausi dar pasportuoti. Žodž – karinė disciplina. Va kas buvo tikrai f*cking.

Tyli naktis, šventa naktis…

Iš viso stovykloje buvo gal per 40 žmonių (vaikų, paauglių – wth). Buvo viena didžioji palapinė, kurioje “ilsėjosi” didžioji dalis stovyklautojų. Taip pat buvo viena kita – mažesnė palapinė, kurioje miegojo mergaitės. Miegojau didžiojoje palapinėje, tai apie ją ir papasakosiu. Pagal dienotvarkę, miegot visi turėjome jau 21:00 val. Tačiau nenuostabu, kad tikrosios ramybės valandos prasidėdavo daug vėliau. Kol kas į tualetą sulakstys, kol paplepės, kol miegmaišius išsitrauks (taip – miegojome miegmaišiuose). Miegot šalta nebuvo, nes 30 žmonių išskyrė nemažai anglies dvideginio, kuris šildė orą (:D). Žodž, kas jau kas, bet miego ten tikrai trūko. Pasisekdavo, jei naktį nereikėdavo budėti. Nes kėlė mus visus 7:00 ryto.

Teigiamai

Prie teigiamų dalykų pridėčiau tai, kad toje stovykloje išmokau daug naudingų dalykų. Pavyzdžiui, kaip suteikti pirmąją pagalbą, pasidaryti neštuvus iš dviejų pagalių ir tento (arba dviejų porų marškinių), pasistatyti užmaskuotą palapinę (naktinę laikiną priedangą), išlikti nepastebėtam, sutramdyti priešą, greitai užkurti laužą ir taip toliau… Tie apmokymai buvo tikriausiai patys naudingiausi dalykai visoje stovykloje. Taip pat aišku buvo visokie sportiniai žaidimai, rungtys, estafetės, dažasvydžio varžybos, bet tai nebuvo nieko ypatingo…

Maistas

Iš tiesų tikėjausi kažko blogesnio. Maitinimas buvo gana neblogas, valgyt duodavo 4 kartus per dieną. Aišku, pagrinde valgėm tai, kas negenda, arba tai, ką lengva paruošti tokiomis sąlygomis. Konservai, sausi pusryčiai, sumuštinukai ir t.t. Pietums jau gaudavom ko nors rimtesnio. Kokią sriubą, ar šiaip ką… Šiaip tikrai valgyt davė gana skaniai. :)

Pabaigai

Fiziškai pavargau. Nuo civilizacijos pailsėjo gal tik mano smegenai. Šiaip supratau, kad kuo toliau, tuo labiau linkstu į hipių subkultūrą savo įsitikinimais (:D). Taip pat supratau, kad nebegaliu išgyventi be junk food (šlamštinio maisto), tik grįžęs nubėgau į parduotuvę nusipirkti guminukų, tirpios kavos ir kažkokių neaiškių sausainių. Beje, norėdamas išbandyti savo valią, pabandžiau visiškai atsisakyti traškučių. Na, bet čia jau kita tema… Elektros, bei mobiliųjų telefonų nepasigedau. Pasigedau kokybiškos priemonės, atbaidančios uodus. *trina nugara į sieną*

Ir vis dėl to, koks ilgas įrašas išėjo… Žodžiu, gal kam pravers ši lyg ir apžvalga. Kad ir kaip nerišliai aš čia papasakojau (dar neatsigavau), viskam aprašyti reikėtų kelių tomų knygos.

Tokie buvo mano įspūdžiai stovykloje “Vanagas”. Neperjunkite kanalo, nes po kelių minučių galėsite pamatyti mūsų šauniųjų gelbėtojų nuotykius Bezdoniškyje. Su jumis buvo “Simono blogas”. Sėkmės, ir iki kito karto.

Ar jūs mėgstate kompiuterinius žaidimus? Jie yra jūsų hobis? Kuo toliau, tuo daugiau visuomenėje diskutuojama apie tai, kad kompiuteriniai žaidimai gali būti ne tik hobis. Jei jūs labai mėgstate žaidimus, jei negalite ilgą laiką ištverti be jų, galite susipažinti su savo nuosprendžiu. Jūs esate priklausomas. Nejuokinga, mat jau buvo užfiksuotas ne vienas atvejis, kai kompiuteriniai žaidimai sukėlė mirtį. Tikriausiai visi girdėjote atvejį, kai Pietų Korėjoje mirė vienas žmogus, kuris be perstojo 30 val. žaidė žaidimą, kurio pavadinimas neatskleistas (?). Tai žmogus, kuris mirė dėl priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų.

Žinoma, galima teigti, kad tokių žmonių tik vienetai, tačiau, jei pastebite, kad jūs, jūsų sūnus, draugas, ar šiaip pažįstamas, vietoje to, kad turiningai praleistų laisvalaikį, sėdi įsikniaubęs į monitorių, žinokite, kad jis jau priklausomas. Dažniausiai priklausomais tampa jautrūs, pažeidžiami, mažai draugų, bei pažįstamų turintys žmonės. Pažeidžiamiausi yra 14-20 m. vyrai. Moterims daugiausiai gresia priklausomybė nuo interneto (nors tai man pačiam skamba kiek juokingai). Jei kalbant apie “realų gyvenimą”, tai vyksta ir Lietuvoje. Galėčiau drąsiai konstatuoti faktą, kad nuo žaidimų yra priklausomi gal 50% visų mano draugų (nuo 12 iki 16 metų) . Gal skamba ir kraupiai, bet tokia tiesa.

(daugiau…)

iPod grotuvai nėra labai populiarūs Lietuvoje, tačiau sakoma, kad Amerikoje jie sudaro net 75% visos MP3 grotuvų rinkos. Paskutiniu metu šis skaičius auga ir Lietuvoje. Štai Andrius gavo iPod touch, grotuvą-kompiuterį, kurį labai giria. 1997 m. Apple kompanijos sukurtas šūkis “Think different” skatino žmonės keisti požiūrį į gyvenimą, bei laužyti stereotipus. Ironiška, tačiau tokiu būdu jie sukūrė ir kitą stereotipą. Stereotipą, kad Apple produktai yra tobuli.

Mano manymu nebūna nieko visiškai tobulo. iPod turi kelis nežymius trūkumus. Apie juos ir norėčiau pakalbėti. Šiuo metu aš turiu 6-tos kartos iPod classic grotuvą. Žinoma, nepasiginčysi su rezultatais, Apple sukūrė tikrai kokybišką gaminį. Daugybė vietos filmams, muzikai, nuotraukoms, nuostabus – minimalistinis dizainas, ir tik reikalingiausios funkcijos pavertė tūkstančius žmonių, kompanijos Apple gerbėjais. Tačiau yra keli, tikrai erzinantys dalykėliai:

1. Labai jautrus įbrėžimams paviršius

Džiugu, kad naujausiame iPod touch yra įbrėžimams atsparus ekranas. Tačiau Apple inžinieriai galėjo tai sugalvoti kiek anksčiau. Prieš perkant paprastąjį iPod classic turėtumėte pagalvoti, kad teks išleisti nemažai pinigų jo priedams. Vienas iš jų, tikrai būtinas, tai priedas, kuris apsaugotų jautrų puoduko paviršių, nuo įbrėžimų. Šiuo atveju kone patogiausias sprendimas yra silikoninis dėklas. Beje, jis ekrano nuo įbrėžimų neapsaugo. Tai kone didžiausia puoduko problema, o visi tie dėklai iškraipo originalų iPod dizainą. Vis dėl to tai nešiojamasis grotuvas, skirtas muzikos klausytis kur nors keliaujant. Jautrumas čia netinka.

(daugiau…)