Kaip kad paskutiniu metu pradėjau klausyt maištingojo roko brolio – pankroko (punk’o), taip pat pradėjo domint ir tokios sąvokos, kaip anarchija, libertarizmas, ar idealizmas.
Mane žavi nors ir nelabai reali, bet graži anarchijos idėja. Ir nors, kaip politinis režimas anarchizmas mano galva kol kas neįmanomas realiame pasaulyje, tačiau anarchiją prisitaikyti individualiai, kaip asmeninę filosofiją galime kiekvienas. Galų gale that’s what it’s all about – individualizmas.
ANARCHIJA – atsisakymas valdyti ir būti valdomam, įsitikinimas, kad niekas neturi nei moralinės nei politinės teisės reikalauti iš kito žmogaus to, ko jis nenori ar negali daryti. Dėl šios priežasties daugelis žmonių anarchiją tapatina su chaosu, nes tvarka, jų supratimu, gali būti palaikoma tik valdžios, autoriteto dėka. Anarchistai, priešingai šiam įsitikinimui, teigia, kad ne mūsų laisvė, bet autoriteto prievarta – tiek fizinė, tiek moralinė, kaip ir autoritarizmo principas apskritai yra visų bėdų – ekonominės, politinės, socialinės, ekologinės krizės, moralinio bei dvasinio nuosmūkio, šaltinis. (Nosis)
Paprastas žmogus, kuris nežino, kas yra anarchija, galvoja, kad anarchistai – tai krūva žmonių, kurie viską aplinkui daužo ir laužo. Tačiau anarchijos reikšmė yra kitokia. Pavyzdžiui, pankų grupuotę, kaip vienminčių žmonių būrį, sieja nuostata: nedaryk niekam blogo ir gyvenk… ir duok kitiems gyventi. Aišku, tai mano asmeninė nuomonė. (Aleksas Ivanovas (Alexas)
Suvokite anarchizmą kaip savo ir kitų asmeninį orientyrą, kaip asmeninį požiūrį į gyvenimą. Tai įsivaizduoti realu. Šitaip apibrėžiant, kas būtų anarchizmas? Tai būtų pasirinkimas mąstyti pačiam, o ne aklai kažkuo sekti. Tai būtų hierarchijos atmetimas, atsisakymas priimti „dievo duotą“ bet kurios nacijos, įstatymo, ar kitos jėgos viešpatavimą, kaip aukštesnį už tavo viešpatavimą pačiam sau. Tai būtų instinktyvus nepasitikėjimas tais, kurie įrodinėja, kad turi kažkokį aukštesnį už kitą žmogų rangą ar statusą, ir nenoras pačiam užimti kažkokį statusą kito atžvilgiu. Visų svarbiausia, tai būtų atsisakymas patikėti atsakomybę už save svetimoms rankoms; tai būtų reikalavimas, kad kiekvienas galėtų ne tik pasirinkti savo lemtį, bet ir ją vykdyti. Pagal šitą apibrėžimą, anarchistų yra daug daugiau nei atrodo, nors dauguma jų savęs tokiais nelaiko. (Kaltamintė)
